Atsitiktinė prostatos specifinio antigeno (PSA) patikra: kas tai ir kodėl ji gali pakenkti?
Atsitiktinė (specialistų vadinama oportunistine) patikra — kai PSA tyrimas atliekamas ne pagal organizuotą programą, o „progai pasitaikius“: savo iniciatyva privačioje laboratorijoje, kartu su kitais kraujo tyrimais ar kasmet be aiškaus tolesnio plano.
Pagal Europos urologų asociacijos (EAU) gaires
Kaip atpažinti atsitiktinę patikrą?
- PSA tiriamas kasmet „profilaktinio patikrinimo“ pakete, nors pagal amžių ir riziką pakaktų kas 2 ar kas 5 metus.
- Prieš tyrimą neaptariama nauda ir galima žala.
- PSA tiria įvairaus amžiaus vyrai be aiškaus plano, tarp jų — ir vyresni nei 70 metų ar sunkiomis ligomis sergantys vyrai, kuriems nauda mažiausia.
- Gavus rezultatą nėra aiškaus kelio: kas toliau, kada kartoti, kada siųsti pas urologą.
- Vertinamas tik vienas skaičius (pvz., „riba 4 ng/ml“), neatsižvelgiant į amžių, priešinės liaukos (prostatos) tūrį ir šeimos istoriją.
Kokią žalą gali padaryti?
- Perteklinė diagnostika — randami lėtai augantys, nepavojingi, gyvenimo trukmei ir kokybei įtakos nedarantys navikai, kurie niekada nebūtų sukėlę simptomų.
- Perteklinis gydymas — operacija ar spindulinė terapija be naudos, bet su šalutiniu poveikiu: šlapimo nelaikymu, erekcijos ar žarnyno sutrikimais.
- Nereikalingos biopsijos ir jų komplikacijos — infekcija, kraujavimas, skausmas.
- Nerimas — vienas padidėjęs skaičius be aiškaus plano kelia stresą ir lemia nereikalingus pakartotinius tyrimus.
- Klaidingas saugumo jausmas — kai po normalaus rezultato vyras nebesitikrina, nors pagal riziką tai reikėtų daryti.
- Socialinė nelygybė — aktyviau tikrinasi geriau informuoti ar didesnes pajamas turintys vyrai, o didesnės rizikos vyrai neretai lieka nepatikrinti; švaistomi ištekliai.
Kuo skiriasi organizuota ir atsitiktinė patikra?
| Organizuota programa | Atsitiktinė patikra | |
|---|---|---|
| Kas tikrinasi | Visi tikslinės grupės vyrai (50–69 metų), kviečiami aktyviai | Įvairaus amžiaus vyrai, dažnai be aiškaus plano — tarp jų ir vyresni, kuriems nauda mažiausia |
| Kaip dažnai | Kas 2 metus; 50–59 m., kai PSA < 1 ng/ml, — kas 5 metus; 60–69 m., kai PSA < 1 ng/ml, — tyrimų nebereikia | Dažnai kasmet ir iki gilios senatvės |
| Kas toliau | Vienodas kelias: PSA → rizikos įvertinimas → magnetinio rezonanso tomografija (MRT) → biopsija tik prireikus | Kelias priklauso nuo atsitiktinumo |
| Kokybė | Stebimi rodikliai: dalyvavimas, biopsijų ir perteklinės diagnostikos dažnis | Niekas neskaičiuoja nereikalingų biopsijų |
| Prieinamumas | Nemokama ir vienodai prieinama visiems | Mokama — prieinama ne visiems |
Kaip yra Lietuvoje?
- Nuo 2006 m. veikia valstybinė, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa — viena pirmųjų nacionalinių PSA patikros programų pasaulyje.
- Tačiau programa iki šiol veikia be centralizuotos kvietimų ir priminimų sistemos, todėl iš dalies išlieka atsitiktinė: vyras pasitikrina tik pats paprašęs ar šeimos gydytojui pasiūlius.
- PRAISE-U pilotiniame projekte išbandomas organizuotas modelis: kvietimai ir priminimai, rizikos įvertinimas ir MRT prieš biopsiją.
Europos patirtis
- Švedija — nuo 2020 m. organizuota PSA patikra 50–74 metų vyrams: prieš tyrimą pateikiama subalansuota informacija apie naudą ir riziką, o nustačius padidėjusį PSA atliekama MRT. Toks kelias perpus sumažino biopsijų skaičių, palyginti su biopsija visiems vyrams, kurių PSA padidėjęs.
- Čekija — nacionalinis pilotas per šeimos gydytojus 50–69 metų vyrams parodė, kad atsitiktinę patikrą įmanoma paversti organizuota programa.
- Dauguma ES šalių organizuotų, rizika pagrįstų programų dar neturi — PSA tiriamas nesistemingai.
Ką rodo tyrimai?
ES Tarybos rekomendacija
Priešinės liaukos vėžio patikra turėtų būti organizuota, rizika pagrįsta ir papildyta MRT.
Göteborg-1
Organizuotos patikros grupėje mirtingumas nuo priešinės liaukos vėžio aiškiai sumažėjo.
Göteborg-2
Taikant organizuotą patikrą su MRT, nereikšmingų diagnozių buvo perpus mažiau nei atliekant biopsiją visiems vyrams, kurių PSA padidėjęs.
Europos atsitiktinių imčių tyrimas
Organizuota patikra mažina mirtingumą: per 23 metus, pakvietus tikrintis 456 vyrus, išvengiama 1 mirties nuo priešinės liaukos vėžio, o kuo ilgiau stebima, tuo palankesnis naudos ir žalos santykis.
PLCO
Naudos neparodė, tačiau iki ~90 % palyginamosios grupės vyrų PSA tyrėsi savarankiškai, todėl grupės mažai skyrėsi. JAV 2012 m. atsisakius rekomenduoti PSA patikrą, PSA tyrimų sumažėjo, o diagnozuojamų metastazavusio vėžio atvejų padaugėjo; 2018 m. rekomendacija pakeista — 55–69 metų vyrams PSA tyrimą siūloma aptarti individualiai.
EAU
Rekomenduoja rizika pagrįstą, informuotą ankstyvąją diagnostiką, o ne visuotinį vien PSA tyrimą be plano.
Ką daryti vyrui?
Dalyvaukite programoje
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje PSA tyrimą skiria šeimos gydytojas.
Aptarkite naudą ir žalą
Prieš pirmą tyrimą pasikalbėkite su šeimos gydytoju ar slaugytoju apie naudą ir galimą žalą.
Mažo PSA nekartokite kasmet
50–59 metų vyrams, kai PSA < 1 ng/ml, pakanka kas 5 metus; 60–69 metų vyrams, kai PSA < 1 ng/ml, tyrimai nutraukiami.
PSA > 3 ng/ml — pas urologą
Pagal programą PSA nekartojamas: urologas įvertins riziką ir prireikus skirs MRT prieš biopsiją.
Po 70 metų — individualiai
Aptarkite su gydytoju, ar tikrintis apskritai.
Plačiau: Lietuvos patikros programa, ES ir PRAISE-U · PSA tankis ir kliniškai reikšmingas vėžys