Vilties linija (emocinė parama) 116 123 · Skubi pagalba 112
Gyvenimas su diagnoze

Psichologinė savijauta, pagalba ir artimieji

Nerimas ir prislėgta nuotaika dažni tiek patikros metu, tiek sergant. Kur Lietuvoje ieškoti pagalbos ir kaip artimieji gali įsitraukti bei padėti. Vilties linija (emocinė parama) — 116 123 (visą parą).

Pagal Europos urologų asociacijos (EAU) gaires

Psichologinė savijauta, pagalba, artimieji

Ką rodo šis infografikas? Kaip dažnai pasitaiko nerimas ir depresija, kur Lietuvoje ieškoti pagalbos ir kaip gali padėti artimieji.

Emocijos — tokia pat gydymo dalis reikšmingi simptomai, % vyrų (Watts ir kt., 2014)
NerimasDepresija
27 %
17 %
15 %
15 %
18 %
18 %
Prieš gydymąGydymo metuPo gydymo
Pagalba veikia: psichologinė terapija, palaikymo grupės ir fizinis aktyvumas reikšmingai mažina nerimą ir depresiją. Partneriai gali patirti tokį pat ar didesnį nerimą.
Kur ieškoti pagalbos Lietuvoje?Šaltinis: tuesi.lt · tikrinta 2026 m. spalį
Ūmi krizė ar mintys apie savižudybę
Vilties linija — visą parą, nemokamai, anonimiškai · arba 112
116 123
VYRAMS „Nelik vienas“ nelikvienas.lt ↗ Nemokama ir anonimiška emocinė parama vyrams. Pokalbiai internetu 18.00–21.00 (I–V); į laiškus atsakoma per 3 paras. +370 604 11119 · 17.00–22.00 · pagalba@nelikvienas.lt
VYRAMS Vyrų linija vyrulinija.lt ↗ Emocinė parama vyrams. Į laiškus atsakoma darbo dienomis per 72 valandas. +370 670 00027 · 10.00–14.00 (I–V) · info@vyrulinija.lt
SUAUGUSIEMS Vilties linija viltieslinija.lt ↗ Emocinė parama suaugusiems. Pokalbiai internetu 18.00–20.00 (I–V); į laiškus atsakoma per 3 darbo dienas. 116 123 · visą parą · 116123@viltieslinija.lt
SENJORAMS Sidabrinė linija sidabrinelinija.lt ↗ Emocinė parama senjorams. +370 800 80020 · 9.00–20.00 (I–V), 11.00–19.00 (VI–VII) · pasikalbekime@sidabrinelinija.lt
KRIZĖ Krizių įveikimo centras krizesiveikimas.lt ↗ Skubi psichologinė pagalba sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms: anonimiškai, konfidencialiai, nemokamai arba už socialinę kainą. +370 640 51555 · 16.00–20.00 (I–V), 12.00–16.00 (VI)
INFORMACIJA „Pagalba sau“ pagalbasau.lt ↗ Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą.
ONKOLOGIJA POLA pola.lt ↗ Nemokamos psichologo, teisininko, mitybos konsultacijos onkologiniams pacientams.
ONKOLOGIJA Onkopsichologijos centras onkopsichologija.lt ↗ Pagalba pacientams ir jų artimiesiems.
PACIENTAI Europa Uomo Lietuva (buvusi Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija) prostatosvezys.lt ↗ Palaikymo grupės ir patirties dalijimasis.
Partneriui ir artimiesiems — kaip padėti
•Eikite kartu pas gydytoją ir užsirašykite atsakymus•Kalbėkitės atvirai, net ir apie intymumo pokyčius•Skatinkite, bet gerbkite artimojo sprendimus•Judėkite ir valgykite sveikai kartu•Neužmirškite kasdienybės, humoro, bendro laiko•Sūnums ir broliams — pasakyti gydytojui apie šeimos istoriją
Rūpinatės artimuoju? Nepamirškite pasirūpinti ir savimi — pagalbos linijos skirtos ir jums.
Diagnozė paveikia ne tik kūną, bet ir emocijas. Kalbėtis apie tai — stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Nerimas, liūdesys ar pyktis po diagnozės yra dažni ir suprantami. Pagalbos verta ieškoti anksti — ne tik krizės metu. Kalbėtis galima ir su šeimos gydytoju ar urologu.
Infografikas · slinkite į šonus →Atidaryti visu dydžiu
Šeimai ir artimiesiems

Kaip artimieji gali įsitraukti ir padėti

Priešinės liaukos vėžys paliečia ne tik vyrą, bet ir jo šeimą. Tyrimai rodo, kad partneriai dažnai patiria tokį pat ar net didesnį nerimą nei pats pacientas. Kai šeima įsitraukia, vyrui lengviau priimti sprendimus, laikytis gydymo plano ir atsigauti. Kiek ir kaip įtraukti artimuosius, sprendžia pats vyras — svarbu apie tai pasikalbėti atvirai.

1

Kai tik sužinoma diagnozė

  • Pasiūlykite eiti kartu į vizitą: keturios ausys išgirsta daugiau nei dvi. Užsirašykite, ką sako gydytojas.
  • Kartu paruoškite klausimus — padės klausimų sufleris vizitui.
  • Paklauskite, ko artimajam reikia dabar: vieniems svarbu kalbėtis, kitiems — kurį laiką pabūti ramybėje.
  • Informacijos ieškokite patikimuose šaltiniuose ir nepateikite jos daugiau, nei žmogus nori išgirsti.
2

Renkantis gydymą

  • Dažnai galimi keli lygiaverčiai gydymo būdai. Aptarkite juos kartu: ką kiekvienas iš jų reikštų kasdienybei, darbui ir intymiam gyvenimui.
  • Padėti gali gydymo būdų palyginimas — jį verta peržiūrėti kartu.
  • Galutinį sprendimą priima pacientas. Jūsų vaidmuo — padėti apsvarstyti galimybes, o ne nuspręsti už jį.
  • Jei pasirinktas aktyvus stebėjimas, artimieji kartais nerimauja labiau nei pats pacientas. Padėkite laikytis tyrimų grafiko — tam pravers priminimas kalendoriuje.
3

Gydymo metu ir po jo

  • Praktinė pagalba dažnai svarbiausia: nuvežti į procedūras, perimti dalį buities darbų, padėti prižiūrėti kateterį.
  • Po operacijos dubens dugno pratimus lengviau atlikti reguliariai, kai kas nors primena ir padrąsina.
  • Hormonų terapija gali sukelti nuovargį, karščio bangas, nuotaikos svyravimus, dirglumą. Tai vaistų poveikis, o ne charakterio pokytis. Svarbu, kad tai žinotų abu.
  • Judėkite kartu: kasdieniai pasivaikščiojimai mažina nuovargį ir gerina nuotaiką.
4

Intymumas ir santykiai

  • Erekcijos ir ejakuliacijos pokyčiai paliečia abu partnerius. Kalbėti apie juos nėra gėda — tai dažnas šalutinis gydymo poveikis, kurį dažniausiai galima palengvinti.
  • Intymumas — ne tik lytiniai santykiai: artumas, prisilietimai, bendras laikas išlieka svarbūs.
  • Erekcijos reabilitacija sekasi geriau, kai joje dalyvauja abu partneriai; į konsultaciją pas urologą ar seksologą galima ateiti dviese. Daugiau — šlapimo nelaikymas ir erekcijos sutrikimai.

Ką galima pasakyti

  • „Esu šalia. Ko tau dabar labiausiai reikia?“
  • „Eisiu kartu, jei nori.“
  • „Pasakyk, kai norėsi pasikalbėti.“

Ko geriau vengti

  • „Viskas bus gerai“ — skamba guodžiančiai, bet gali nutraukti pokalbį
  • Lyginti su kitų žmonių ligos istorijomis
  • Spręsti už artimąjį ar slėpti nuo jo informaciją

Sūnums ir broliams: šeimos istorija svarbi

Jei priešinės liaukos vėžys nustatytas tėvui ar broliui, sūnų ir brolių rizika yra didesnė — ypač jei liga nustatyta jaunesniam nei 60 metų vyrui arba sirgo keli šeimos nariai. Pasakykite apie tai savo šeimos gydytojui: prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą verta aptarti jau nuo 45 metų, o turintiems paveldimą BRCA2 geno pakitimą (mutaciją), didinantį vėžio riziką, — nuo 40 metų. Iki 50 metų toks tyrimas atliekamas ne pagal programą, todėl yra mokamas.

Jei šeimoje sirgta krūties, kiaušidžių ar kasos vėžiu, gali būti naudinga genetiko konsultacija. Daugiau — vaisingumas ir genetika, rizikos testas.

Rūpinatės artimuoju? Pasirūpinkite ir savimi

Slaugantys ir palaikantys artimieji dažnai pamiršta savo poreikius. Pavargti, pykti ar bijoti — normalu. Pasidalykite pareigomis su kitais šeimos nariais, palikite laiko poilsiui ir sau. Psichologinę pagalbą ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems teikia POLA ir Onkopsichologijos centras, o Vilties linija 116 123 atsiliepia visą parą. Apie socialinę pagalbą ir dokumentus pasiteiraukite gydymo įstaigos socialinio darbuotojo.

Kai namuose yra vaikų ar anūkų

Vaikai jaučia, kai šeimoje kas nors negerai. Paprastas, jų amžiui tinkamas paaiškinimas („Senelis serga, gydytojai jį gydo ir mes jam padėsime“) dažnai mažina nerimą labiau nei tyla. Leiskite jiems klausti ir atsakykite sąžiningai.