Aktyvus stebėjimas, židininė terapija ir pažengusio vėžio gydymas
Mažos rizikos vėžiui dažnai užtenka aktyvaus stebėjimo be nedelsiamo gydymo; atrinktais atvejais — židininė terapija (rekomenduojama tik klinikinių tyrimų metu). Metastazavusiam (išplitusiam) vėžiui taikomas sisteminis gydymas.
Pagal Europos urologų asociacijos (EAU) gaires
Kodėl kartais siūloma ne gydyti, o stebėti?
Dalis priešinės liaukos vėžio atvejų auga labai lėtai ir per visą gyvenimą gali nesukelti jokių sutrikimų. Jei nustatytas mažos rizikos vėžys (ISUP 1 grupė — mažiausiai agresyvus navikas, PSA < 10 ng/ml, nedidelis, už liaukos ribų neišplitęs navikas), operacija ar spindulinė terapija dažnai atneštų daugiau šalutinio poveikio — šlapimo nelaikymo, erekcijos sutrikimų — nei naudos.
Aktyvus stebėjimas nėra „nieko nedarymas“. Pagal gydytojų sudarytą planą reguliariai, paprastai kas 6 mėnesius, tiriamas prostatos specifinis antigenas (PSA), kartojama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir, prireikus, biopsija. Jei liga ima keistis, gydymas pradedamas laiku. Ilgalaikiai tyrimai (pvz., ProtecT) rodo, kad mirtingumas nuo priešinės liaukos vėžio per 15 metų išlieka labai mažas ir panašus į mirtingumą gydant iš karto.
Kas iš to? Daugelis vyrų ilgam atideda gydymą arba visai išvengia jo ir jo šalutinio poveikio, o liga lieka kontroliuojama. Svarbiausia — nepraleisti numatytų vizitų ir tyrimų.
Aktyvus stebėjimas, židininė terapija, pažengusio vėžio gydymas
Ką rodo šis infografikas? Kaip vyksta aktyvus stebėjimas, kas yra židininė terapija ir kaip gydomas metastazavęs (išplitęs) vėžys.