Padidėjęs prostatos specifinis antigenas (PSA): kas toliau?
Vienas padidėjęs PSA rezultatas dar nėra diagnozė. Gairės rekomenduoja nuoseklų kelią, kurį Lietuvoje taiko urologas: prireikus pakartoti tyrimą, įvertinti asmeninę riziką ir tik tada spręsti dėl magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ir biopsijos.
Pagal Europos urologų asociacijos (EAU) gaires
Keturi žingsniai po padidėjusio PSA
Pakartokite PSA tyrimą
Po 4–6 savaičių, jei įmanoma, toje pačioje laboratorijoje — kai tai skiria urologas. Pagal Lietuvos programą, kai PSA > 3 ng/ml, šeimos gydytojas PSA nekartoja, o siunčia pas urologą. Kartais PSA padidėja tik laikinai, o pakartotinio tyrimo rezultatas būna normalus.
Urologas įvertina PSA tankį ir riziką
Ultragarsu išmatavęs priešinės liaukos (prostatos) tūrį, urologas apskaičiuoja PSA tankį — ar PSA nėra per didelis liaukos dydžiui. Rizikos skaičiuoklė įvertina PSA, amžių, rektalinio tyrimo (apčiuopos pirštu per tiesiąją žarną) duomenis, priešinės liaukos tūrį ir ligos atvejus šeimoje.
MRT prieš biopsiją
Jei rizika padidėjusi, atliekama magnetinio rezonanso tomografija (EAU: stipri rekomendacija).
Biopsija — tik jei reikia
Biopsija nukreipiama į įtartiną židinį. Jei MRT įtartino židinio nerodo, o PSA tankis mažas (dažniausiai mažesnis nei 0,15 ng/ml/ml; tikslią ribą nustato gydytojas), biopsijos dažnai galima išvengti.
Kaip pasiruošti pakartotiniam PSA tyrimui
- Likus 2 paroms iki tyrimo, venkite lytinių santykių ir masturbacijos, ilgo važiavimo dviračiu ar motociklu ir intensyvaus fizinio krūvio.
- Neatlikite tyrimo, jei sergate šlapimo takų infekcija, ir 4–6 savaites po jos; po ūminio prostatito palaukite 1–3 mėnesius.
- PSA laikinai padidėja įvedus šlapimo kateterį, po šlapimo pūslės apžiūros endoskopu (cistoskopijos) ar biopsijos.
- Jei vartojate finasteridą ar dutasteridą (vaistus, skiriamus gerybinei priešinės liaukos hiperplazijai gydyti), pasakykite gydytojui: šie vaistai maždaug perpus sumažina PSA.
Į kokius klausimus atsako įprasti tyrimai
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar PSA iš tikrųjų padidėjęs? | Pakartotinis PSA |
| Ar PSA nėra per didelis liaukos dydžiui? | PSA tankis |
| Kokia mano asmeninė rizika? | Rizikos skaičiuoklė |
| Ar liaukoje yra įtartinas židinys? | MRT |
ES rekomenduojama rizika pagrįsta patikra remiasi būtent šiais žingsniais; Lietuvos programoje, kai PSA > 3 ng/ml, vyras siunčiamas pas urologą, kuris toliau taiko šiuos žingsnius.
Papildomi kraujo, šlapimo ir genų tyrimai
Privačiose laboratorijose ir internete siūloma įvairių papildomų tyrimų, kurie, kaip teigiama, tiksliau nei PSA parodo vėžio riziką. Dažniausiai pasitaiko šių rūšių tyrimai:
| Tyrimo rūšis | Ką matuoja | Ar jo reikia daugumai vyrų? |
|---|---|---|
| Laisvojo ir bendrojo PSA santykis (kraujas) | Kokia PSA dalis kraujyje nesusijusi su baltymais | Gali būti naudingas ribiniais atvejais, bet MRT ir PSA tankis duoda daugiau informacijos |
| PSA formų ir kitų baltymų rinkiniai (kraujas) | Kelios PSA formos ir giminingi baltymai, sujungti į vieną rizikos balą | Ne; gairės nerekomenduoja jų kaip privalomo žingsnio |
| Kombinuoti kraujo baltymų ir genetinių variantų testai | Baltymai kartu su paveldimais genų variantais ir klinikiniais duomenimis | Ne; Lietuvoje tą patį klausimą sprendžia rizikos skaičiuoklė ir MRT |
| Šlapimo genų tyrimai | Su vėžiu susijusių genų aktyvumas ar tam tikri vėžiui būdingi genų pakitimai šlapime, dažnai po priešinės liaukos masažo | Ne; dalis jų vis dar laikoma eksperimentiniais |
| Šlapimo egzosomų tyrimai | Genetinė medžiaga mažose pūslelėse, kurias išskiria ląstelės | Ne; laikomi eksperimentiniais |
| Audinio genų tyrimai, kai biopsijoje vėžio nerasta | DNR pokyčiai biopsijos mėginiuose, galintys rodyti šalia esantį naviką | Tik atskirais atvejais, sprendžia urologas |
| Naviko genomikos tyrimai po diagnozės | Naviko genų aktyvumas, padedantis įvertinti ligos agresyvumą | Tik kai rezultatas gali pakeisti gydymą; gairės nesiūlo jų visiems |
| Daugelio vėžių kraujo testai ir naviko žymenų paketai | DNR fragmentai kraujyje arba keli žymenys vienu metu | Ne; priešinės liaukos vėžio patikrai neskirti, jų nauda neįrodyta |
Šie tyrimai kuriami remiantis moksliniais duomenimis, o kai kurie, palyginti su vien PSA, atrodo perspektyvūs. Vis dėlto daugumai vyrų jie nereikalingi: įrodymų, kad jie pagerina sprendimus, kai jau atliekama MRT, kol kas nedaug, o gairės pirmenybę teikia pakartotiniam PSA, PSA tankiui, rizikos skaičiuoklei ir MRT.
Svarbi išimtis — paveldimų genų tyrimai (pvz., BRCA1, BRCA2). Jie atliekami ne vėžiui aptikti, o paveldimai rizikai įvertinti, kai šeimoje daug vėžio atvejų arba kai pačiam vyrui nustatytas metastazavęs (išplitęs) priešinės liaukos vėžys. Valstybės kompensuojamą genetinį tyrimą, įvertinęs riziką, gali paskirti tik gydytojas genetikas; kiti gydytojai gali nukreipti į jo konsultaciją. Plačiau: Vaisingumas ir genetika.
Ką sako gairės
- Europos urologų asociacija (EAU) papildomus kraujo ar šlapimo tyrimus mini tik kaip vieną iš galimybių, o ši rekomendacija silpna. Gairėse nurodoma, kad šiuo metu negalima rekomenduoti nė vieno konkretaus tyrimo kasdienei praktikai, o jų papildoma nauda, kai prieš biopsiją atliekama MRT, lieka neaiški. Kai kurie šlapimo testai vis dar laikomi eksperimentiniais.
- Pirmenybė teikiama MRT ir panašių populiacijų duomenimis patikrintoms rizikos skaičiuoklėms (abi rekomendacijos stiprios), taip pat PSA tankiui.
- Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kompetencijos institutas (NICE) kai kurių tokių tyrimų po neigiamos biopsijos nerekomenduoja.
- Į Lietuvos nacionalinę programą papildomi tyrimai neįtraukti; atliekant juos privačiai, dažniausiai tenka mokėti patiems.
Kodėl daugumai vyrų jų nereikia
- Gavus teigiamą rezultatą, vis tiek reikia atlikti MRT, o dažnai ir biopsiją.
- Net gavus neigiamą rezultatą, PSA vis tiek reikia stebėti toliau.
- Skirtingi testai tam pačiam vyrui kartais duoda prieštaringus atsakymus — tai labiau kelia nerimą, nei suteikia aiškumo.
- Tyrimai brangūs, o jų rezultatas dažnai nepakeičia to, ką gydytojas ir taip rekomenduotų.
Atskirais atvejais, pavyzdžiui, kai MRT atlikti negalima arba po neigiamos biopsijos rezultatas lieka neaiškus, urologas gali pasiūlyti papildomą tyrimą. Toks sprendimas priimamas individualiai.
Prieš sutikdami su mokamu tyrimu, paklauskite
„Ar šį tyrimą rekomenduoja Europos urologų asociacijos ar kitos klinikinės gairės?“
„Ar jo rezultatas pakeis tai, ką darysime toliau?“
„Ar tą patį atsakymą galima gauti pakartojus PSA, įvertinus PSA tankį ar atlikus MRT?“
„Kas tyrimą siūlo — mane gydantis gydytojas ar tyrimą parduodanti įmonė?“
„Ką darysime, jei rezultatas bus teigiamas, ir ką — jei neigiamas?“
Šaltiniai: European Association of Urology. EAU Guidelines on Prostate Cancer, skyrius „Diagnostic evaluation“ (uroweb.org); NICE Diagnostics guidance DG17. Plačiau: PSA tyrimas · PSA tankis ir kliniškai reikšmingas vėžys · Priešinės liaukos MRT · Priešinės liaukos biopsija · Atsitiktinė PSA patikra